2024-04-22
Balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyko renginys „Įtraukusis ugdymas ne mokyklos erdvėse. Geroji praktika“, kuriame dalyvavo Lietuvos kultūros ir švietimo atstovai, taip pat ir Jonavos „Neries“ pagrindinės mokyklos mokytojos. Renginiai aplinkos pritaikymo tema organizuojami Prezidentūroje kiekvienais metais. Šiemet pasirinkta data balandžio mėnesį neatsitiktinai, balandis – autizmo supratimo mėnuo.
Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja J. Urbanovič akcentavo, kad lanksti formaliojo ir neformaliojo švietimo dermė atsižvelgiant į vaiko interesus yra ne tik valstybinis, bet ir tarptautinis įsipareigojimas. Pozityvus pokytis Lietuvoje, kad apie 90 procentų mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, mokosi bendrojo ugdymo klasėse, tad siekiama ir kito pokyčio – suaktyvinti šių mokinių dalyvavimą neformaliojo švietimo veiklose.
Renginio metu gerąsias praktikas pristatė Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Nacionalinio saugomų teritorijų lankytojų centro, organizacijos „Draugiški autizmui“, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro, Kauno Pranio Daunio ugdymo centro, Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos atstovai. Muziejai, bendradarbiaudami su konsultantais, kuria įrankius (pavyzdžiui, bendravimo korteles, įtraukias edukacijas su konkrečiomis užduotimis ir kt.), skirtus specialiųjų poreikių mokiniams, juos testuoja; pritaiko patalpas judėjimo, regos, klausos negalią turintiems asmenims (liftai, informacija Brailio raštu, garso įrašai, liečiami ekranai, ramybės kambariai, atskiros darbo vietos ir kt.). Buvo akcentuojama, kad reikėtų nebijoti vestis į edukacijas visus mokinius, tačiau prieš išvykas būtina pasiruošti: sudaryti vizualų planą, ką mokiniai pamatys, ko iš jų tikimasi, kaip, kur ir kada vyks; pateikti edukatoriui individualios pagalbos poreikių sąrašą ar klausimyną; įtraukti tėvus ir pačius vaikus į planavimo procesą; parengti konkrečių užduočių kelionės metu. Tinkamai pasiruošus reikėtų pasitikėti edukatoriumi ir vaikais, neskubėti atlikti veiklų už juos.
Lietuvoje pradėta taikyti Didžiojoje Britanijoje atsiradusi ir sėkminga patirtis – dėvėti juosteles su saulėgrąžomis siekiant atpažinti nematomą (paslėptą) negalią, pavyzdžiui, autizmą, disleksiją ir kt. Tokiu būdu vaikas mokomas gyventi savarankiškai, kad jam būtų suteikta pagalba, kai jos reikia, ugdomas aplinkinių supratimas ir empatija. Šias juosteles gali dėvėti arba pats vaikas, arba jį lydintis asmuo.
Įtraukųjį ugdymą įgyvendinančios mokyklos susiduria su pasirengimo, aplinkos pritaikymo, bendradarbiavimo, finansavimo, sociokultūrinių stereotipų iššūkiais, tačiau jų stiprybės – įvairovės ir tolerancijos skatinimas, socialinių įgūdžių, partnerystės su bendruomene stiprinimas, pozityvus mokymosi klimatas, gerėjanti mokytojų kvalifikacija.
Renginyje dalyvavusios mokyklos ir kitos įstaigos noriai dalinasi savo patirtimi, kviečia apsilankyti, teikia nemokamas konsultacijas ir ragina nebijoti: jei nepavyksta kas nors pirmą kartą, visada galima bandyti dar kartą – svarbu tęstinumas.
ŠPT informacija
