LR švietimo, mokslo ir sporto ministro 2025 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. V-1238 skelbiamos 2026–2028 m. prioritetinės pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo sritys, įsigaliosiančios nuo 2026 m. sausio 1 d.
1. Medijų ir skaitmeninių kompetencijų (įskaitant ir dirbtinio intelekto (toliau – DI) naudojimo principus) stiprinimas.
Medijų ir skaitmeninių kompetencijų stiprinimas apima: galimybę veiksmingiau siekti ugdymo(si) tikslų, efektyviau perteikti ugdymo turinį, panaudojant skaitmeninį ugdymo turinį, gebėjimą kurti naujas ugdymo / mokymo priemones ir įrankius, gebėjimą kritiškai vertinti DI sugeneruotą turinį, nuolatos atnaujinant ir gilinant žinias bei gebėjimus atpažinti etines dilemas, gebėjimą ugdytis socialinę atsakomybę naudojant DI, gebėjimą integruoti DI priemones į ugdymo proceso organizavimą, gebėjimą naudoti DI profesiniam augimui.
2. Įtraukiojo ugdymo planavimo ir įgyvendinimo kompetencijos tobulinimas.
Kompetencijų, susijusių su įtraukia, atvira, gebančia gyventi įvairovėje ir mokytis iš esamų skirtumų mokykla, tobulinimas apima nuostatų ir požiūrių kaitą, saugios ir nediskriminuojančios ugdymo aplinkos kūrimą, gebėjimą suvokti, atpažinti ir atliepti mokinių individualius poreikius, atliepiant nediskriminavimo, tolerancijos principus, lyčių lygybės principus, siekiant kiekvieno ugdytinio gerovės ir asmeninės pažangos. Lyčių lygybės srityje stiprinti kritinį lyčių stereotipų vertinimą, gebėjimus atpažinti sveikus ir žalingus santykius, sutikimo kultūros principų taikymą. Pagarbaus bendradarbiavimo, įtraukios mokyklos kultūros kūrimas, socialinės partnerystės, mokinių elgesio klasėje valdymo gebėjimų stiprinimas, universalaus dizaino principų taikymas įgalina dirbti daugiatautėje ir daugiakultūrėje aplinkoje, padeda diferencijuoti ir individualizuoti, personalizuoti ir internalizuoti ugdymo turinį ir mokymosi pasiekimų vertinimą. Gebėjimas taikyti individualius poreikius atliepiančias paramos priemones įgalina kurti saugią ir palankią ugdymo aplinką. Stiprinant pedagoginių darbuotojų gebėjimus planuoti ir įgyvendinti įtraukųjį fizinį ugdymą, sudarant sąlygas visiems mokiniams, atsižvelgiant į jiems kylančius iššūkius dėl fizinių, sensorinių, emocinių, elgesio, kultūrinių ir socialinių ypatumų, aktyviai, saugiai ir prasmingai dalyvauti fizinio ugdymo pamokose.
3. Kultūrinio identiteto, tarpkultūrinės ir pilietiškumo kompetencijų stiprinimas.
Kultūrinio identiteto, tarpkultūrinės ir pilietiškumo kompetencijų stiprinimas apima galimybę integruoti istorinės atminties puoselėjimą, pilietinės savimonės, vertybių ir atsakomybės ugdymą, pilietinį atsparumą korupcijai, dezinformacijai bei kibernetinį raštingumą, kritinio mąstymo ugdymą įvairių sričių / dalykų mokymo(si) procese ir mokyklos bendruomenės veikloje. Kultūrinio identiteto, tarpkultūrinė ir pilietiškumo kompetencijos pagilina supratimą apie pagrindines demokratijos vertybes ir jų puoselėjimą, valdžios ir piliečių tarpusavio bendradarbiavimą, skatinant patriotiškumą, užtikrinant demokratiją ir nacionalinį saugumą, krašto gynybą ir gebėjimą veikti ekstremalių situacijų metu, ugdo daugiakultūrį sąmoningumą įvairiakalbėje aplinkoje, globalių iššūkių valdymą, aplinkosauginio sąmoningumo stiprinimą.
4. Ugdymo praktikos ir didaktikos kompetencijų tobulinimas.
Ugdymo praktikos ir didaktikos kompetencijų tobulinimas apima galimybę kokybiškai organizuoti ugdymo procesą, taikyti ugdymo mokslo ir praktikos sintezę. Šių kompetencijų tobulinimas apima į mokinio įsitraukimą, reflektyvumą orientuotų ugdymo metodų taikymo stiprinimą, tyrimais grįstos ugdymo praktikos plėtrą pedagogikoje ir andragogikoje, savivaldaus mokymosi ir gebėjimų mokytis stiprinimą, įtraukiant gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ir kūrybiškumo (STEAM – angl. Science, Technology, Engineering, Art (creative activities), Mathematics) veiklų organizavimą, tarpdalykinių mokymosi turinio temų integravimą, tiriamosios ir projektinės veiklos gebėjimų stiprinimą, ugdytinių motyvavimo, jų individualios pažangos ir pasiekimų fiksavimo ir vertinimo kultūros bei kontekstinio ugdymo modeliavimo tobulinimą.
5. Lyderystės ugdymui, vadovavimo, konstruktyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo pedagogų profesiniuose ir tarpprofesiniuose tinkluose kompetencijų tobulinimas.
Šios srities kompetencijų tobulinimas apima lyderystę ir mentorystę siekiant modernių vadovavimo strategijų plėtros ir pokyčių valdymo gebėjimų stiprinimo, tvarios bendruomenės plėtrą ir dialogo kultūros kūrimą, ugdomosios veiklos kokybę, duomenimis grįstų sprendimų priėmimą, kolegialų grįžtamąjį ryšį, mokymąsi drauge, su kitais ir iš kitų, psichologinės gerovės stiprinimą, profesinę tapatybę ir asmeninę pažangą, pedagoginio darbuotojo profesinio augimo savivaldų planavimą – gebėjimą kryptingai reflektuoti savo tobulėjimo poreikius, kelti tikslus bei atsakingai planuoti asmeninį kvalifikacijos tobulinimą, siekiant ilgalaikės profesinės motyvacijos ir atsparumo.
6. Emocinės-motyvacinės kompetencijos stiprinimas.
Ši sritis apima pedagoginių darbuotojų emocinio intelekto, streso valdymo ir socialinės sąveikos gebėjimų plėtojimą bei fizinio raštingumo didinimą, siekiant stiprinti profesinį atsparumą, skatinti emocinę savireguliaciją bei efektyvų bendravimą švietimo įstaigos bendruomenėje. Dėmesys skiriamas gebėjimui konstruktyviai reaguoti į pokyčius, valdyti įtampą ir konfliktines situacijas bei palaikyti profesinę motyvaciją. Akcentuojamas gebėjimas telkti bendruomenę, stiprinti partnerystę su tėvais (globėjais, rūpintojais), užtikrinant ugdomosios veiklos kokybę bei gebėjimą priimti duomenimis grįstus sprendimus. Darbuotojų socialinių emocinių kompetencijų, emocinės gerovės ir profesinio atsparumo stiprinimas, emocinės-motyvacinės kompetencijos ugdymas ir stiprinimas sudaro prielaidas efektyvesniam profesinės veiklos organizavimui, mažina emocinio perdegimo ir depersonalizacijos rizikas, didina pasitenkinimą darbu bei skatina tvarią ugdymo kokybę.
Jonavos r. švietimo pagalbos tarnybos informacija
